Luani dhe ariu

"Duke u larguar prej tij, iu drejtua njė tjetri dhe i bėri po atė pyetje; dhe njerėzit i dhanė po atė pėrgjigje tė mėparshme. Sa dėgjuan fjalėt qė Davidi kishte thėnė, ia treguan Saulit dhe ky dėrgoi njerėz qė ta thėrresin. Davidi i tha Saulit: "Asnjeri tė mos ligėshtohet pėr shkak tė tij! Shėrbėtori yt do tė shkojė tė luftojė me kėtė Filiste". Sauli i tha Davidit: "Ti nuk mund tė shkosh tė luftosh kundėr kėtij Filisteu, sepse ti je akoma djalosh, ndėrsa ai ėshtė njė luftėtar qysh nė tė ritė e tij". Por Davidi iu pėrgjegj Saulit: "Shėrbėtori yt kulloste kopenė e atit tė tij; kur njė luan ose njė ari vinte pėr tė rrėmbyer njė dele nga kopeja, unė e ndiqja, e godisja dhe ia rrėmbeja nga goja; nė qoftė se ai kthehej kundėr meje, unė e kapja nga krifa, e godisja dhe e vrisja. Po, shėrbėtori yt ka vrarė luanin dhe ariun; dhe ky Filiste i parrethprerė do tė pėsojė tė njėjtin fat, sepse ka fyer ushtrinė e Perėndisė tė gjallė". Davidi shtoi: "Zoti qė mė shpėtoi nga kthetrat e luanit dhe nga panxha e ariut, do tė mė shpėtojė edhe nga dora e kėtij Filisteu". Atėherė Sauli i tha Davidit: "Shko dhe Zoti qoftė me ty" (1 Samuelit 17:30-37).

Parathėnie

Ky pasazh biblik ėshtė sa frymėzues, aq edhe qesharak: frymėzues, ngaqė Davidin e shohim tek ofron jetėn pėr Zotin dhe popullin e Tij; qesharak, ngaqė e shohim se si Sauli, ushtari mbret i Izraelit, merr kurajo prej njė djali bari.

Ja, ku ėshtė heroi ynė!

Nuk e dimė arysen pse njerėzit vrapuan pėr t'i treguar Saulit se kishin gjetur dikė, qė ishte gati tė luftonte kundėr Goliathit. Por mund ta marrim me mend zhgėnjimin e mbretit, kur i sollėn pėrpara njė djalė tė ri bari, muzikantin e pallatit mbretėror. Menjėherė, tė gjitha shpresat e Saulit do tė ishin shkėrmoqur. "Pritja e zgjatur e ligėshton zemrėn" (Fjalėt e Urta 13:12). S'ka dyshim se Sauli do tė jetė ndjerė njėsoj si Goliathi, kur Davidi i doli pėrpara. Njė djalė nuk bėn dot punėn e njė burri! Por tė gjithė po e gjykonin Davidin nga pamja e jashtme. Sauli bėri po tė njėjtin gabim, si mė parė: nuk e pėrfshiu Perėndinė nė skenarin e kėsaj drame. Kur vinte puna pėr luftime tė rrezikshme, Davidi "nuk ishte aq pa pėrvojė, saē e kujtonte Sauli" (Mateo Henri).

Ariu dhe luani

Mbreti i duruar, nė vend qė ta largonte menjėherė nga vetja kėtė tė ri tė shkathėt, ka tė ngjarė qė tė ketė debatuar gjerė e gjatė me tė. Ndoshta kjo situatė iu duk qesharake edhe vetė Saulit. Por fjalėt e tij demoralizuese ranė nė vesh tė shurdhur. Le tė ishte sa tė donte i stėrvitur dhe i kalitur mirė nė luftė Goliathi - ai s'e kishte Perėndinė me vete.

Davidi, pavarėsisht nga fakti se ishte thjesht njė djalė bari, e konsideronte veten tė stėrvitur mirė, gati pėr tė luftuar me Filisteun. Dhe, jo vetėm kaq, por ai kishte besim se do ta mundte. Pse? Ngaqė Perėndia, qė e kishte mbrojtur atė prej bishave tė egra, do t'i qėndronte pranė edhe nė fushėn e betejės. Ai kishte besim, se, edhe pse nuk ishte ushtar me pėrvojė, ai kishte marrė vajosjen prej Perėndisė dhe aftėsinė pėr tė korrur sukses kundėr gjigandit. "Davidi mund tė ishte i ri nga mosha, por i vjetėr nga pėrvoja, sepse e kishte parė vetė nė veprim dorėn e Zotit" (Ēarls H. Spurxhėn). Besimi dhe guximi i Davidit ishin letrat e tij kredenciale pėr luftė kundėr armikut tė Izraelit.

Perėndia do tė mė shpėtojė

Davidi kishte besim tek Perėndia i gjithė-fuqishėm, qė ishte nė gjendje t'i ēlironte tė gjithė ata, qė i besonin Atij dhe nuk i mbanin sytė tek pengesat. Apostulli Pal e dinte mirė kėtė tė vėrtetė, ngaqė u ballafaqua vetė me vėshtirėsi e tundime. "Por Zoti mė ndenji pranė dhe mė dha fuqi, qė me anėn time predikimi i ungjillit tė kryhej plotėsisht dhe ta dėgjonin tė gjithė johebrenjtė; dhe unė shpėtova nga goja e luanit. Edhe Zoti do tė mė shpėtojė nga ēdo vepėr e keqe dhe do tė mė ruajė pėr mbretėrinė e tij qiellore. Lavdi atij nė shekuj tė shekujve" (2 Timoteut 4:17-18). Davidi, mė vonė, shkroi: "Tani e di qė Zoti shpėton tė vajosurin e tij; do t’i pėrgjigjet nga qielli i tij i shenjtė me forcėn shpėtimtare tė dorės sė tij tė djathtė. Disa kanė besim te qerret dhe tė tjerė te kuajt, por ne do tė kujtojmė emrin e Zotit, Perėndisė tonė. Ata u pėrkulėn dhe ranė; por ne u ngritėm pėrsėri dhe mbahemi nė kėmbė" (Psalmi 20:6-8). Ai, qė na mbajti pėr dore, nė mes tė vėshtirėsive tė sė kaluarės, do tė na japė forcė pėr ta ballafaquar edhe tė ardhmen. "Sepse vetė Perėndia ka thėnė: “Nuk do tė tė lė, nuk do tė tė braktis”. Kėshtu mund tė themi, me plot besim: “Perėndia ėshtė ndihmuesi im dhe unė nuk do tė kem frikė; ē’do tė mė bėjė njeriu?”... Krishti ėshtė i njėjtė dje, sot e pėrjetė" (Hebrenjve 13:5-6, 8). Nėse Krishti na shpėtoi prej kthetrave tė armikut tė shpirtit tonė, atėherė a nuk duhet t'i besojmė Atij, qė tė na ēlirojė edhe prej problemeve tė tjera? "I cili na ka ēliruar dhe na ēliron nga njė vdekje kaq e madhe, dhe tek i cili ne shpresojmė se do tė na ēlirojė edhe mė" (2 Korintasve 1:10).

Pėrfundim

Davidi ishte kujdesur besnikėrisht pėr delet e veta. E kishte parė se Perėndia kishte qenė me tė, kur i ishte deshur t'i ēlironte qengjat prej kthetrave tė luanėve apo prej panxhave tė arinjve. Davidi ishte treguar besnik nė punė tė vogla, e tani, Perėndia po i besonte atij vetė popullin e Izraelit. Edhe Sauli zemėrgur, kur e pa se Davidi ishte gati tė luftonte me Goliathin, e kuptoi se Perėndia kishte qenė dhe do tė vazhdonte tė ishte me tė. Davidi atė mėngjes u largua nga shtėpia thjesht si njė djalė bari, por nė mbrėmje ai do tė bėhej shpėtimtari i Izraelit.

Tė shumtė janė ata, qė duan tė kryejnė vepra tė mėdha pėr Perėndinė, por qė nuk janė tė gatshėm pėr tė bėrė nė fillim punėt mė tė thjeshta. "Shumė njerėz kanė luanė e arinj, por nuk kanė pėrvojė" (Ēarls H. Spurxhėn). Kishat shpesh janė fajtore, ngaqė iu caktojnė besimtarėve poste e pėrgjegjėsi nė kishė, me qėllim qė besimtarė tė tillė tė mos largohen nga kisha. Por, pėrkundrazi, detyra e pėrgjegjėsi nė kishė duhet t'iu jepen vetėm atyre, qė e kanė treguar veten besnikė. "Kush ėshtė besnik nė tė vogla, ėshtė besnik edhe nė tė mėdhatė" (Luka 16:10)... "Nė rast se ti fugon me kėmbėsorėt dhe ata tė lodhin, si mund tė hysh nė garė me kuajt? Nė rast se e ndjen veten tė sigurt vetėm nė njė vend paqėsor, ēfarė do tė bėsh kur Jordani do tė fryhet?" (Jeremia 12:5). Nė komentimin, qė i bėn Davidit, Gjon Butler shkruan: "Ti kujdesu pėr zhvillimin tėnd si njeri dhe Perėndia do tė kujdeset pėr punėn, qė do tė bėsh nė tė ardhmen".

© 15/8/2009